Plunksnų kolekcionieriaus užrašai

'TALLICA

2008-07-19T01:59:21Z

Rytoj dumiu į METALLICA koncertą, kuris įvyks Rygoj. Tai bus antras mano kartas. Pirmą apturėjau 2006 m. Estijoj, Taline. Hail!
Beje, naujo, rugsėjį išeisiančio albumo viršelis:

Toks savotiškas, simplistiškas, bet su gilia mintim. Tipo visi mirsim ir visus mus mirtis traukia kaip magnetas. Laukiu naujo albumo ir tikiuosi, kad jis manęs nenuvils, o kol kas: "i'm creeping death......"

Atgaiva

2008-07-16T19:00:52Z

Šiandien po darbo nuvažiavom pas bendradarbį į kaimą. Iš miesto, į žalumos ir tylos-viščiukų-draugiškų šunų etc. prieglobstį. Reikėjo į kaimą parvaryti naują bendradarbio mašyyną, Citroen Picasa. Ale, gera kaime, ne tas žodis. Bendradarbis pasiėmė batono ir parodė mums kaip šeria iškastinėje kūdroje gyvenančius karosus-karpius. Dar nemačiau tokio vaizdelio: žuvys nieko nebijodamos maitinasi batonu tikros kūdros paviršiuje. Nemažos tokios, valgomos žuvys :) Bendradarbio tėvai pakvietė mus į trobos vidų ir pasiūlė naminio vyno. Jo paragavęs iškart pasakiau: iš juodųjų serbentų, ale šeiminykai ir patys tiksliai nežinojo iš ko. Turbūt iš visokių ten serbentų ir vyšnių? Skonis: niam niam. Saldumėlis ir skanumėlis... Ale, Gintaras, bjaurybė, skubėjo namo tai neužsisėdėjom ir pardūmėm atgal. Gaila, kaime man taip patiko... Ir ne tik vynas, bet pati atmosfera..........................................................................................................

Liūdna graži daina

2008-07-11T14:50:39Z

Mišelis de Nostradamas (1503-1566) neteko žmonos ir vaikų, kurie mirė nuo maro. Britų grupė Judas Priest apie šį pranašą sukūrė dvigubą albumą. Aukščiau - artimųjų netekties ir amžinos meilės interpretacija. :(

Jaunojo gamtininko pasaaaauuuuLYYYYYjeeeee

2008-07-10T10:26:53Z

Praėjusį savaitgalį praleidau kaime ir sudalyvavau safaryje.

Prūdas, o jame gyvena KARPIS.

Aš rimta ir visai nepozuoju.

Naktis virš Belovedžistano džiunglių.

Grožis neišpasakytasis.

Pūkuotasis skarabėjas maitinasi.

Dryžuotasis Kardinolas ant neišpasakyto grožio žiedų.

"Aš žaliasis agurkėlis, nebaisus man vandenėlis."

"Atokvėpis žaliame"

Nė nenutuokiau, kad kaime, po žeme, Lietuvoje, gyvena tokie gyviai, Kurkliais vadinami. Vakarais kurkia panašiai kaip varlės. Šis egzempliorius pozuoja jau pabuvojęs šaldymo kameroje.

Kitu rakursu.

Iš apačios.

Dar visaip kaip kitaip.

Na ir dar.

Brazilinis širšuolas.

Smaragdinis skarabėjas 'in action'.

Smaragdinis skarabėjas 'in action' 2, arba Galijotas kilnoja kojas.

Liūdna auksinė žuvelė.

Peteliške besidedanti pievų fėja.

Žadą atimantis vaizdelis.

Besiilsintis Monarchas, kurį man šiaip ne taip pavyko nufotografuoti iš visai arti. Valio!

Štai jis, Gražuolis.

Pūkuotas laukinės bitės užpakalis.

Deja, šis Malūnsparnis tuojau atsidurs šaldymo kameroje. :(

Dryžuotasis Kardinolas ant balto žiedo.

"Kelionė per žalią banguojančią jūrą."

"Autoportretas"

Žvilgsnis į Užkerėtąsias Žemes.

Akmenuotas girios trolių upelis.

Gerai įsižiūrėjus, vandenyje galima pamatyti girios trolį. (labai labai gerai įsižiūrėjus)

Elfgardo prieigos.

Tas pats, Elfgardu vinguriuojantis girios trolių upelis.

Sugrįžimas į žmonių gyvenamas žemes.

Prediction

2008-06-21T17:53:38Z

Ai, buvo nebuvo, spėsiu, Rusija - Olandija 2:1
Arba 1:0, rusų naudai.
Iš lempos ir rusų greičio.

Ne, taip nebūna

2008-06-20T21:20:57Z

Ne, nu bet kroatai pavarė.

Ne, nu bet turkai #@!#(*&^%$&*/-!@#! pavarė ne tas žodis :)

Įdomu, kaip ten bus su pendeliais..

UPD. Jo.......................................... Turkija = Sėkmė

Imho' tepas

2008-06-11T15:08:00Z

Perskaičiau M. Maršalo Smito "Tik į priekį". Imho, visiški pūliai. Jei plačiau: iki herojų patekimo į "Sanų" šalį, skaitėsi visai neblogai, bet po to... Chaosas, neįtikima ir t.t. Gaila.

METALLICA

2008-06-07T21:02:27Z

Žiūriu tiesioginį Metallica koncertą iš Vokietijos:

http://www.tvchannelsfree.com/watch/4767/MTV-Germany.html

/kansertas baigėsi/

HELL YEAH!

Kraujas ir dvasia

2008-06-06T18:53:59Z

Per televizorių girdžiu balsus, tvirtinančius, kad "juk visiems mums vieną kraują davė..." Toptelėjo mintis, kad ar tik nebus žmonių tas kraujo ryšys pervertinamas? Jei jau mudu vieno kraujo (giminės ar tos pačios tautybės), tai apriori būsim geri bičiuliai, vienminčiai ir taip toliau? Ogi nė velnio. Daug vertingesnis nei kraujo, yra intelektinis, dvasinis bendrumas. Juk ir Radjardo Kiplingo Mauglis sakė: "tu ir aš esam vieno kraujo..." Taip jis tą bendrumą įvardino kaip "kraujo", bet juk kreipėsi į gyvūnus, ne žmones, vadinasi juos siejo ne kraujo bendrumas kaipo toks, bet bendra dvasia.

Pamąstymai

2008-06-04T20:19:02Z

Prieš porą valandų truputį pamaigiau. Tv pultelį. Ir prisimaigiau. Per labai nuobodų kanalą žinomi Lietuvos muzikantai postringavo apie asmeninius patyrimus užsieniuose. Vienas jų - Mamontovas. Klausiau ką jis šnekėjo ir norėjau pasiųsti po velnių. Jis, pabuvęs JAV pusę metų, suprato, kad labai pasiilgo tėvynės, ir nusprendė į ją sugrįžti. Jei jau šneka, tegu nevynioja į blizgučius, o drebia visą teisybę. Ten, už ~~rūrų~~ marių jis buvo niekas ir duoną pelnėsi jo personai ne pačiais maloniausiais darbais. Pasiilgo žmogus buvimo scenoje, jausmo, kad yra KAŽKAS, nors ir mažoje šalyje, todėl ir sugrįžo. Kitaip sakant, pasiilgo ne TĖVYNĖS kaipo tokios, o savo statuso, kurį Lietuvoje buvo įgijęs. Gerai jau - pelnytai įgijęs. Ir dar, jis stebėjosi, kodėl žmonės emigruoja? Neva, mėgstamą darbą galima dirbti, kad ir už mažesnius pinigus, bet čia - Lietuvoje. Tik jis pamiršta, kad didelė dalis emigravusiųjų - juodadarbiai, gyvenimo vėtyti ir mėtyti, asmeninių savybių ir objektyvių aplinkybių veikiami - Lietuvoje niekuomet neįgys STATUSO, ir gerai apmokamo darbo. Taigi jie pasirinko sotesnį, bet nė kiek nelengvesnį gyvenimą KAŽKUR. Aš jiems nepavydžiu ir jų nekaltinu. Kiekvienas gano kaip išmano.

Vėjas nuo jūros

2008-06-03T18:38:06Z

Perskaičiau debiutinį Giedriaus Vilpišausko - profesionalaus gurmano :) - romaną "Vėjas nuo jūros". Knyga patiko. Ta proga, keletas subjektyvių pastebėjimų. Romano siaubo žanrui nepriskirčiau, bet kai kuriose vietose skaityti buvo LAABAI nejauku, nes savo kailiu jutau girioje tvyrantį pamišimą. Tas iš niekur atsirandantis neklaužada berniūkštis ir jo balselis, brr... Knyga iš tiesų 'atsiduoda' kadUgiais, grybais, pušimis, samanomis ir laužo dūmeliu (vėžiai ir šuniena - niam niam). Labai nepavydėjau Ramutei, kai jai reikėjo nerti į juodą ežero vandenį, kurio dugne apipuvę medžiai, dumblas ir dar velniai žin kas... Bendras įvertinimas 8/10. Žinia, pagyros autoriui tobulėti nepadeda, todėl - keli užkliuvę dalykėliai su SPOILERIAIS:
Kristupo virtimas iš draugo priešu nelabai įtikinamas. Vargšas personažas liko "šeštas". ;)
Žaliūką-skustagalvį-banditą-mosuojantį pistoletu pavadinti Algučiu, imho, neapgalvotas žingsnis. Mažybinis vardas ir jo neatitinkantis blogas Algučio elgesys rėžė akį.
Užkliuvo Ramutės charakteris. Labai jau ji atsainiai žiūri į asmeninę nuogybę. Megina, būdama viena kelių vyrų draugijoje, vargu ar taip elgtųsi. Net ir dirbanti apsaugoje. Na, nebent ji nudistė-hipė. :)
Keistai atrodė medinių žmogeliukų voliojimasis girioje. Čia, kaip supratau, toks grybienos poveikis, bet hmmm, pasikartosiu, labai jau keistas.
O ir herojų reakcija, kai aptiko prie pušies priaugusį Algutį, nepateisinamai lengvabūdiška. Juk skustagalvio rankos sumedėjo! Realybėje taip nebūna. Jau tuomet herojus turėjo labai rimtai susimąstyti, kad aplink dedasi visiška velniava. Beskaitant dažnai apnikdavo jausmas, kad viskas, kas vyksta herojams, vyksta sapne, ir jie netrukus pabus kokiam urve, apraizgyti grybienos. Tokiu atveju Algučio 'sumedėjimas' atrodytų visiškai natūraliai, o dabar viskas vyko iš tiesų, o Algutis, netekęs galūnių, labai ramiai į šį faktą reagavo. Pasirodė labai jau stiprus psichologiškai. :)
Pagrindinis knygos herojus kažkuriuo pasakojimo metu suvokė, kad 'galvoje turi lyg ir žemėlapį', kuriame mato, kas dar be jo yra girioje. Pajutęs tokį dalyką, realus žmogus tik dar labiau įsitikintų, kad "aplink dedasi visiška velniava". Mano manymu, herojus turėjo daug anksčiau leistis į 'kryžiaus' žygį, vietą girioje, kur sueina visos švytinčios gijos. Akivaizdu, kad ten slypi vienoks ar kitoks atsakymas. Vietoj to, Egis pernelyg ilgai malėsi nuošalyje. Turbūt musmirių poveikis. :)
Pačioje pabaigoje man pritrūko aiškesnio to mutavusio grybo įvardijimo-aprašymo. Dabar atsimenu (jei neklystu), kad autorius jį apibūdino kaip sferą ir 'o tu ne toks jau ir didelis'. Šis apibūdinimas man nesusisiejo su tuo paveikslėliu pirmajame knygos priešlapyje. Ar ta grybus primenanti raizgalynė tebuvo tik pasąmone regimas laikmatis iki mutacijos?
Na ir paskutinis: visiškai nesupratau kaip suveikė į grybo žiotis? įmestas amuletas. Ką padarė tas triufelis? Taip, triufelis sukėlė kažkokią mutaciją, bet kodėl tada tas protingas grybas liko gyvas? Ar amuletas tik laikinai 'išjungė' mutanto galias? Šitai man liko neaišku. O gal aš tik neatidžiai skaičiau.
Gaila Ramutės :(
Debiutas įvyko. Su tuo ir sveikinu.

I wanna rock and roll all nite, arba Buvau aš Kiss'ų koncerte

2008-05-26T06:11:23Z

Taigis, praėjusį ketvirtadienį atsiprašiau iš darbo ir su broliu numovėm į Rygą, kad pamatytumėm gyvas legendas. Na, jei ne visus keturis, tai bent jau du auksinių Kiss laikų narius. Kirtus Latvijos sieną ir kiek pavažiavus, man ėmė vaidentis, kad braliukų krašte saulė šviečia daug skaisčiau ir linksmiau, o jųjų miesteliai tokie jaukūs ir idiliški. Įvažiavus į Rygą griebėm žemėlapį ir jo pagalba palyginus nesunkiai nusigavom iki Rygos Arenos, kuri savo gabaritais labai panaši į Vilniaus 'Siemens' skarbonkę. Stebuklas, bet pro besigrabaliojantį apsauginį pavyko prasinešti skaitmeninį fotoaparatą. Valio! Kaip būna roko koncertuose, publika susirinko marga margutėlė. Nuo besiplunksnuojančių paauglių iki 'tiems, kam virš penkiasdešimt'. Arenos bare nusipirkom latviško alaus, jį gurkšnodami prisikabinom prie vienišo ilgaplaukio latviuko ir ėmėm 'čatinti'. Neištvėriau nepaklausęs, ką latviai mano apie lietuvius. Latviukas atsakė, kad jie, kaip ir mes, kuria anekdotus apie estus. Cha cha. Apšildanti grupė Cinder road manęs nei užvedė, nei sudomino, atgrojusi pusvalandį dingo nuo scenos, o darbininkai ėmė valyti kelią Kissų pasirodymui. Nusileido štai tokia uždanga, ir netrukus prasidėjo.

Džinas Simmonsas, demoniškasis Kissų bosistas. Originalus narys.

Polas Stanlėjus, narciziškasis grupės vokalistas-itaristas. Originalus narys.

Erikas Singeris, naujas grupės būgnininkas.

Tomas Tajeris, naujas grupės gitaristas. Truputį užpakaliu. Kažką buria gitarai. 'NIzavodidtsa'. :)

Džinas tuoj vems jogurtiniu krauju.

Džinas-šikšnosparnis ėmė ir apsivėmė. Kaip gražu.

Džinas lynų pagalba pakilo į scenos palubę ir ten stovėdamas tuoj dainuos.

Kyla aukštyn visa būgnų platforma.

Koncertas baigėsi.

Galima jus nupitigripuoti?

O lauke tuo tarpu sutemo.

Vaizdelis prieš koncertą, arba Mažvaikiai atakuoja.

Šiaip, nuotraukose nelabai matyti, bet šou buvo išties įspūdingas. Daug fejerverkų ir saliutų. 'Rock and roll all nite' metu į žiūrovus buvo pučiami kalnai konfeti, dvi platformos gitaristą ir bosistą pakėlė aukštyn, paskutinės koncerto dainos metu aukštyn su visais būgnais pakilo ir būgnininkas. Vienu žodžiu, viskas taip, kaip būna visuose Kiss'ų koncertuose. Muzikėlė gal paprasta ir nepretenzinga, bet jau šou kokis tai jazau jazau. :)

Į knygyną

2008-05-09T11:35:51Z

Tolkino „Hurino vaikai“ knygynuose pasirodys per artimiausias dvi savaites.

Sutvėrimai, arba pavasarinis paaštrėjimas

2008-05-09T06:06:48Z

Megadonas, Kolosas, Vorlas
Tvariniai senųjų dienų
Sūnūs didžiosios bedugnės
Titanai tamsos ir riksmų

Čiuptuvai ir iltys
Ciklopiški žvilgsniai
Aštriausi nagai ir gleivėta oda
Jie brenda iš jūros ir skaldo pakrantes
Jie eina, jie ieško
Ko ieško - suras

Cypimas, ošimas, grumėjimas, ūksmas
Chaoso simfonijos jųjų kalba
Jie naršo po sielas, naršo po protus
Jie ieško kažko, kas - dienų pradžioje

Megadonas, Kolosas, Vorlas
Tvariniai senųjų dienų
Taip kyla titanai, prakeikimo nešėjai
Taip kyla sargai pabaigos pelenų

Gera daryti gerus darbus

2008-05-08T12:15:24Z

Jiedu susitiko ant jūros kranto. Buvo viena iš tų dienų, kuomet nepučia nė menkiausias vėjelis, ir saulės nutviekstas pasaulis panašus į nuotrauką.
- Dėde, kas tu toks? - koja braižydamas sudrėkusį smėlį paklausė berniukas.
- Aš - senis, - atsakė senis ir kiek pagalvojęs pridūrė: - Smiltelė ant ošiančios jūros kranto.
- Kaip įdomu, - berniukas nusišypsojo. – O kuri smiltelė konkrečiai?
- Viena iš tų, kurios prilipusios prie tavo pėdų.
- Kaip keista. Vadinasi, dabar aš jus mindau?
- Vadinasi, mindai.
- Jums turbūt labai skauda?
- Niekis. Tuojau praeis.
- Tikrai?
- Taip, - liūdnai šypsodamasis linktelėjo senis. – Skausmas išnyks, kai tik užsimosi savuoju žaisliuku.
- Tuomet... tuomet aš noriu, kad jums nebeskaudėtų.
Berniukas užsimojo, kažkas žybtelėjo saulėje, ir senio nebeliko – tik smėlio krūvelė, kurią greitai išnešiojo iš kažkur atsiradęs vėjas.
Pasiramsčiuodamas dalgiu, berniukas nužingsniavo pakrante. Vis dėlto, kaip gera daryti gerus darbus.

Pavasario grožybės

2008-05-06T19:46:53Z

Daugybė nuotraukyčių po "katu".

:p

2008-05-01T19:38:52Z

Daržely spindinčiam
Pasakų šalies
Užaugo rožė
Nuostabi išties

ies mies bies

Ilgesio mantros

2008-04-25T21:50:36Z

Prisitraukiu, bučiuoju ir glostau
Žiūriu į tokias mielas akis
Per naktį nesudedu bluosto
Kaip išsaugoti? Kaip? Kas pasakys?
---
Meilė - tai kūnas ir kraujas
Meilė - šviesus ilgesys
Meilė, kai pjauna ir skauda
Meilė - aksomo pritvinkęs drugys
---
Kai ją regiu, norisi liesti
Šnabždėti švenčiausias sakmes
Ir juoktis, ir verkti, ir šviesti
Pateisinti norus, svajas
---
Kalnai
Snieguotos viršūnės
Ir vėjas
Matau figūrėlę toli
Ji eina
Aš jos nepavysiu
Ji eina
Ji man per toli

Titulinis naujo JUDAS PRIEST albumo gabalas. Muzika, kuri panardina ne į svajas, bet į tornado centrą. Heavy metal all the way!

2008-04-22T05:36:13Z

Dar vienas žiupsnelis muzikos, kuri gydo

2008-04-17T14:49:31Z

Vaizdas ekrane nesvarbus. Svarbi pati muzika. Jei neįsikertat į jos 'jėgiškumą', klausykit kelis kartus iš eilės. Labai tokia svajingai liūdna daina. Man labai labai patinka. :(

Krekulai

2008-04-16T20:15:36Z

Graužia ir švarpia ir ėda
Kirminas nardo koridoriais
Nerimą sėja ir budina
Obuolys krūtinėj
*
Paklaikę akys
Pasaulio spaudimas
Kūno šventovė griuvėsiuos
Aš pagiriotuos brūzgynuos
*
Pavasaris eina
Pernykščiuos aš lapuos
Betoninėj celėj
Atžarus pasikeitimams

*
Minima media maxima
Greitkeliu lekia mašinos
Kelkraštin niekas nestoja
Skubėjimas - jųjų likimas
*
Paglostyt žolę
Apglėbti medį
Durti pirštu į Mėnulį
Žiūrėti į veidrodį
Matyti nulį
*
Vidinis chaosas
Nustelbiantis debesis
Varnėno čiurlenimas
Negirdimas sielos belangėj
*
Dėjau ant savęs ir ant visko
Liūdesys graužatis nusivylimas
Kvailos smiltelės postringavimai
Nejau tai pasirinkimas?
*
Giliai įkvėpiu ir mintis rikiuoju
Kur tas atspirties taškas
Ant kurio Visata gyvuoja?
Sugniaužęs ranką į kumštį
Eilinę maldą diktuoju
Velniai griebtų, ramiai!!! - laukais pavasaris šuoliuoja
*
Ir kas sielą pagydys
Koks vaistas ar tepalas
Ir kaip pakilti iš liūno
Kur liula vien grasus krekulas?

Transcendentinis metafizikizmas, arba Vienišas Piemuo

2008-04-10T18:54:56Z

Sakykit, ką tik norit, bet tai - MENAS iš didžiosios raidės. Klausantis šiurpsta oda ir nejučia imi įsivaizduoti kalnus, beribes erdves ir regi visa tai Vienišojo Piemens akimis. Vienareikšmiškai Aukštesniųjų Sferų muzika. Gėris.

Filmų dienos

2008-04-08T12:36:07Z

Pažiūrėjau:
1. 'The Last Picture Show' (1971m.) - fimas nespalvotas, vaizduojamas mažo miestelio žmonių gyvenimas. Iš žinomų aktorių vaidina Jefas Bridžesas ("Didysis Lebovskis"). Filmo esmė, kaip aš ją supratau - viskas žmonių gyvenime sukasi apie santykius-santykiavimą. Čia ir meilė, išskaičiavimas, vienišumo ir senėjimo baimė, brendimas, ir taip toliau ir panašiai. Nieko grandioziško ir iš koto verčiančio. Tik čiurlenantys kasdienybės upeliai. Patiko. 7.5/10
2. Animacinis-lėlinis Timo Burtono 'Corpse Bride' (2005m.) - pradžioje kiek nervino tie pilki tonai ir šlykštūs abiejų jaunavedžių tėvai. Vieniems atžalų vedybos reiškė galimybę tapti aukštuomenės nariais, kitiems, nusigyvenusiems didikams - išbristi iš finansinės krizės. Gerai nors tiek, kad pirmą kartą susitikę, jaunikis (Viktoras) ir jaunoji (Viktorija), susibičiuliavo ir vienas kitam patiko. Juk jei Viktoras Viktorijai nebūt įkritęs į akį, vargšelis būtų gerokai anksčiau laiko atsidūręs po žeme, mirusiųjų karalystėje. Filmo pabaiga bažnyčioje, sakyčiau, verta didžiųjų kino ekranų. Toks-ritualinis-pasiaukojimo-horroras. A, gerai, ne tik, kad Viktoras patiko Viktorijai, bet ir tai, kad Mirusioji Nuotaka pasitaikė labai supratinga ir užjaučianti :) O tas iš akiduobės landžiojantis kirminas tai sunervino. Čiortavas smegenų rijikas, sutraiškyt jį ir baigtas kriukis. 7/10
3. Terry Pratchetto 'Hogfather' (2006m.) - sveiki atvykę į Disko pasaulį! Ant nosies Kiaulėdos, ir senelis Kiaulius, pasikinkęs šernus vaikams veža dovanas, bet čia nutika keistas dalykas... Žinia, filmas statytas ne Holivudo, bet Anglijos kanalos 'Skyone' pajėgomis, todėl anturažas ir specialieji efektai ne patys geriausi, bet bendrai paėmus, filmas man patiko. Malonu buvo pasinerti į žinomą fentezi pasaulį. Filmo aura, jei galima taip išsireikšti, vienareikšmiškai teigiama. Antropomorfiškas personažas, kurio vardo geriau neminėti, vežė. Ir tiesiogine (senelio Kiauliaus rogės) ir perkeltine prasmėmis. Tik Dantukų Fėjos namelis iš vidaus labai jau skurdus. Kokis tai balto betono luitas. O kojų grybelio gnomas - muhahaha :) Geras filmas 9/10
4. Sylvesterio Stalonės 'Rembo IV' (2007m.) - filmas trunka tik valandą ir septyniolika minučių. Filmuota džiunglėse - didelis pliusas. Dėdė Džonas Rembas, labai pasenęs, bet kala į klyną ne prasčiau nei prieš dvidešimtį metų. Dar vienas pliusas - filme beveik nėra proamerikietiško patoso. Tik kruvinas darbas kurį reikia atlikti ne vardan ten kokios tėvynės, o dėl to, kad nebūtų gėda prieš save patį. Kraujo ir nutrūkusių galūnių - užtektinai. Apie meninę vertę nekalbėsiu, bet toks, sakyčiau, ganėtinai teisingas filmas. 8/10

Korektūra

2008-04-05T15:46:53Z

Jei būčiau koks televizininkas ar laikraštpalaikininkas, mano racione nebūtų tokių ~~išsireiškimų~~ posakių kaip "nusikaltėlių pasaulio autoritetas" ir "kelių ereliai". Šie apibūdinimai savyje turi per daug teigiamo užtaiso. Autoritetus reikia vadinti tiesiog nusikaltėliais, vadeivomis, teistais asmenimis, na, o kelių ereliai iš tikrųjų yra ~~eismo taisyklių pažedėjai~~ kelių gaideliai. Ir nereikia bijoti, kad koks kelių gaidelis paduos laikraštį į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo, juk gaidys yra toks pat paukštis kaip ir erelis. Na, tik neskraidantis ir naminis. Bet jau arogancija ir pasipūtimu minėtąjį padangių paukštį gerokai lenkiantis.

Mintis,

2008-04-04T19:15:58Z

perskaityta viename interneto forumų. Autorius Kroma iš Teksaso: "does anyone else regret where we've gone as a society when we communicate mostly through youtube links?"
Kaip sako mano tėvas:
- Va, seniau tai būdavo! Į gegužines susirinkdavo visas kaimas. Jaunimas pliekdavo tinklinį, šokdavo ir visokius žaidimus žaisdavo, o dabar... Žmonės nebebendrauja, tik žiūri televizorių.

Taip, teisybės tame yra. Ir nemažai. Netgi daug. Bet kas iš to? Kam šiais laikais lengva :)