Plunksnų kolekcionieriaus užrašai
[Recent Entries][Archive][Friends][User Info]
Below are the 20 most recent journal entries recorded in the "Azas" journal:[<< Previous 20 entries]
|
04:37 am
[Link] |
'TALLICA
Rytoj dumiu į METALLICA koncertą, kuris įvyks Rygoj. Tai bus antras mano kartas. Pirmą apturėjau 2006 m. Estijoj, Taline. Hail!
Beje, naujo, rugsėjį išeisiančio albumo viršelis:
Toks savotiškas, simplistiškas, bet su gilia mintim. Tipo visi mirsim ir visus mus mirtis traukia kaip magnetas. Laukiu naujo albumo ir tikiuosi, kad jis manęs nenuvils, o kol kas: "i'm creeping death......"
|
|
09:53 pm
[Link] |
Atgaiva
Šiandien po darbo nuvažiavom pas bendradarbį į kaimą. Iš miesto, į žalumos ir tylos-viščiukų-draugiškų šunų etc. prieglobstį. Reikėjo į kaimą parvaryti naują bendradarbio mašyyną, Citroen Picasa. Ale, gera kaime, ne tas žodis. Bendradarbis pasiėmė batono ir parodė mums kaip šeria iškastinėje kūdroje gyvenančius karosus-karpius. Dar nemačiau tokio vaizdelio: žuvys nieko nebijodamos maitinasi batonu tikros kūdros paviršiuje. Nemažos tokios, valgomos žuvys :) Bendradarbio tėvai pakvietė mus į trobos vidų ir pasiūlė naminio vyno. Jo paragavęs iškart pasakiau: iš juodųjų serbentų, ale šeiminykai ir patys tiksliai nežinojo iš ko. Turbūt iš visokių ten serbentų ir vyšnių? Skonis: niam niam. Saldumėlis ir skanumėlis... Ale, Gintaras, bjaurybė, skubėjo namo tai neužsisėdėjom ir pardūmėm atgal. Gaila, kaime man taip patiko... Ir ne tik vynas, bet pati atmosfera..........................................................................................................
|
|
05:49 pm
[Link] |
Liūdna graži daina
Mišelis de Nostradamas (1503-1566) neteko žmonos ir vaikų, kurie mirė nuo maro. Britų grupė Judas Priest apie šį pranašą sukūrė dvigubą albumą. Aukščiau - artimųjų netekties ir amžinos meilės interpretacija. :(
|
|
12:50 pm
[Link] |
Jaunojo gamtininko pasaaaauuuuLYYYYYjeeeee
Praėjusį savaitgalį praleidau kaime ir sudalyvavau safaryje.
|
|
08:52 pm
[Link] |
Prediction
Ai, buvo nebuvo, spėsiu, Rusija - Olandija 2:1
Arba 1:0, rusų naudai.
Iš lempos ir rusų greičio.
|
12:18 am
[Link] |
Ne, taip nebūna
Ne, nu bet kroatai pavarė.
Ne, nu bet turkai #@!#(*&^%$&*/-!@#! pavarė ne tas žodis :)
Įdomu, kaip ten bus su pendeliais..
UPD. Jo.......................................... Turkija = Sėkmė
|
|
06:02 pm
[Link] |
Imho' tepas
Perskaičiau M. Maršalo Smito "Tik į priekį". Imho, visiški pūliai. Jei plačiau: iki herojų patekimo į "Sanų" šalį, skaitėsi visai neblogai, bet po to... Chaosas, neįtikima ir t.t. Gaila.
|
|
12:01 am
[Link] |
METALLICA
Žiūriu tiesioginį Metallica koncertą iš Vokietijos:
http://www.tvchannelsfree.com/watch/4767/MTV-Germany.html
/kansertas baigėsi/
HELL YEAH!
|
|
09:43 pm
[Link] |
Kraujas ir dvasia
Per televizorių girdžiu balsus, tvirtinančius, kad "juk visiems mums vieną kraują davė..." Toptelėjo mintis, kad ar tik nebus žmonių tas kraujo ryšys pervertinamas? Jei jau mudu vieno kraujo (giminės ar tos pačios tautybės), tai apriori būsim geri bičiuliai, vienminčiai ir taip toliau? Ogi nė velnio. Daug vertingesnis nei kraujo, yra intelektinis, dvasinis bendrumas. Juk ir Radjardo Kiplingo Mauglis sakė: "tu ir aš esam vieno kraujo..." Taip jis tą bendrumą įvardino kaip "kraujo", bet juk kreipėsi į gyvūnus, ne žmones, vadinasi juos siejo ne kraujo bendrumas kaipo toks, bet bendra dvasia.
|
|
10:59 pm
[Link] |
Pamąstymai
Prieš porą valandų truputį pamaigiau. Tv pultelį. Ir prisimaigiau. Per labai nuobodų kanalą žinomi Lietuvos muzikantai postringavo apie asmeninius patyrimus užsieniuose. Vienas jų - Mamontovas. Klausiau ką jis šnekėjo ir norėjau pasiųsti po velnių. Jis, pabuvęs JAV pusę metų, suprato, kad labai pasiilgo tėvynės, ir nusprendė į ją sugrįžti. Jei jau šneka, tegu nevynioja į blizgučius, o drebia visą teisybę. Ten, už rūrų marių jis buvo niekas ir duoną pelnėsi jo personai ne pačiais maloniausiais darbais. Pasiilgo žmogus buvimo scenoje, jausmo, kad yra KAŽKAS, nors ir mažoje šalyje, todėl ir sugrįžo. Kitaip sakant, pasiilgo ne TĖVYNĖS kaipo tokios, o savo statuso, kurį Lietuvoje buvo įgijęs. Gerai jau - pelnytai įgijęs. Ir dar, jis stebėjosi, kodėl žmonės emigruoja? Neva, mėgstamą darbą galima dirbti, kad ir už mažesnius pinigus, bet čia - Lietuvoje. Tik jis pamiršta, kad didelė dalis emigravusiųjų - juodadarbiai, gyvenimo vėtyti ir mėtyti, asmeninių savybių ir objektyvių aplinkybių veikiami - Lietuvoje niekuomet neįgys STATUSO, ir gerai apmokamo darbo. Taigi jie pasirinko sotesnį, bet nė kiek nelengvesnį gyvenimą KAŽKUR. Aš jiems nepavydžiu ir jų nekaltinu. Kiekvienas gano kaip išmano.
|
|
08:29 pm
[Link] |
Vėjas nuo jūros
Perskaičiau debiutinį Giedriaus Vilpišausko - profesionalaus gurmano :) - romaną "Vėjas nuo jūros". Knyga patiko. Ta proga, keletas subjektyvių pastebėjimų. Romano siaubo žanrui nepriskirčiau, bet kai kuriose vietose skaityti buvo LAABAI nejauku, nes savo kailiu jutau girioje tvyrantį pamišimą. Tas iš niekur atsirandantis neklaužada berniūkštis ir jo balselis, brr... Knyga iš tiesų 'atsiduoda' kadUgiais, grybais, pušimis, samanomis ir laužo dūmeliu (vėžiai ir šuniena - niam niam). Labai nepavydėjau Ramutei, kai jai reikėjo nerti į juodą ežero vandenį, kurio dugne apipuvę medžiai, dumblas ir dar velniai žin kas... Bendras įvertinimas 8/10. Žinia, pagyros autoriui tobulėti nepadeda, todėl - keli užkliuvę dalykėliai su SPOILERIAIS:
Kristupo virtimas iš draugo priešu nelabai įtikinamas. Vargšas personažas liko "šeštas". ;)
Žaliūką-skustagalvį-banditą-mosuojantį pistoletu pavadinti Algučiu, imho, neapgalvotas žingsnis. Mažybinis vardas ir jo neatitinkantis blogas Algučio elgesys rėžė akį.
Užkliuvo Ramutės charakteris. Labai jau ji atsainiai žiūri į asmeninę nuogybę. Megina, būdama viena kelių vyrų draugijoje, vargu ar taip elgtųsi. Net ir dirbanti apsaugoje. Na, nebent ji nudistė-hipė. :)
Keistai atrodė medinių žmogeliukų voliojimasis girioje. Čia, kaip supratau, toks grybienos poveikis, bet hmmm, pasikartosiu, labai jau keistas.
O ir herojų reakcija, kai aptiko prie pušies priaugusį Algutį, nepateisinamai lengvabūdiška. Juk skustagalvio rankos sumedėjo! Realybėje taip nebūna. Jau tuomet herojus turėjo labai rimtai susimąstyti, kad aplink dedasi visiška velniava. Beskaitant dažnai apnikdavo jausmas, kad viskas, kas vyksta herojams, vyksta sapne, ir jie netrukus pabus kokiam urve, apraizgyti grybienos. Tokiu atveju Algučio 'sumedėjimas' atrodytų visiškai natūraliai, o dabar viskas vyko iš tiesų, o Algutis, netekęs galūnių, labai ramiai į šį faktą reagavo. Pasirodė labai jau stiprus psichologiškai. :)
Pagrindinis knygos herojus kažkuriuo pasakojimo metu suvokė, kad 'galvoje turi lyg ir žemėlapį', kuriame mato, kas dar be jo yra girioje. Pajutęs tokį dalyką, realus žmogus tik dar labiau įsitikintų, kad "aplink dedasi visiška velniava". Mano manymu, herojus turėjo daug anksčiau leistis į 'kryžiaus' žygį, vietą girioje, kur sueina visos švytinčios gijos. Akivaizdu, kad ten slypi vienoks ar kitoks atsakymas. Vietoj to, Egis pernelyg ilgai malėsi nuošalyje. Turbūt musmirių poveikis. :)
Pačioje pabaigoje man pritrūko aiškesnio to mutavusio grybo įvardijimo-aprašymo. Dabar atsimenu (jei neklystu), kad autorius jį apibūdino kaip sferą ir 'o tu ne toks jau ir didelis'. Šis apibūdinimas man nesusisiejo su tuo paveikslėliu pirmajame knygos priešlapyje. Ar ta grybus primenanti raizgalynė tebuvo tik pasąmone regimas laikmatis iki mutacijos?
Na ir paskutinis: visiškai nesupratau kaip suveikė į grybo žiotis? įmestas amuletas. Ką padarė tas triufelis? Taip, triufelis sukėlė kažkokią mutaciją, bet kodėl tada tas protingas grybas liko gyvas? Ar amuletas tik laikinai 'išjungė' mutanto galias? Šitai man liko neaišku. O gal aš tik neatidžiai skaičiau.
Gaila Ramutės :(
Debiutas įvyko. Su tuo ir sveikinu.
|
|
08:22 am
[Link] |
I wanna rock and roll all nite, arba Buvau aš Kiss'ų koncerte
Taigis, praėjusį ketvirtadienį atsiprašiau iš darbo ir su broliu numovėm į Rygą, kad pamatytumėm gyvas legendas. Na, jei ne visus keturis, tai bent jau du auksinių Kiss laikų narius. Kirtus Latvijos sieną ir kiek pavažiavus, man ėmė vaidentis, kad braliukų krašte saulė šviečia daug skaisčiau ir linksmiau, o jųjų miesteliai tokie jaukūs ir idiliški. Įvažiavus į Rygą griebėm žemėlapį ir jo pagalba palyginus nesunkiai nusigavom iki Rygos Arenos, kuri savo gabaritais labai panaši į Vilniaus 'Siemens' skarbonkę. Stebuklas, bet pro besigrabaliojantį apsauginį pavyko prasinešti skaitmeninį fotoaparatą. Valio! Kaip būna roko koncertuose, publika susirinko marga margutėlė. Nuo besiplunksnuojančių paauglių iki 'tiems, kam virš penkiasdešimt'. Arenos bare nusipirkom latviško alaus, jį gurkšnodami prisikabinom prie vienišo ilgaplaukio latviuko ir ėmėm 'čatinti'. Neištvėriau nepaklausęs, ką latviai mano apie lietuvius. Latviukas atsakė, kad jie, kaip ir mes, kuria anekdotus apie estus. Cha cha. Apšildanti grupė Cinder road manęs nei užvedė, nei sudomino, atgrojusi pusvalandį dingo nuo scenos, o darbininkai ėmė valyti kelią Kissų pasirodymui. Nusileido štai tokia uždanga, ir netrukus prasidėjo.
|
|
02:32 pm
[Link] |
Į knygyną
Tolkino „Hurino vaikai“ knygynuose pasirodys per artimiausias dvi savaites.
|
08:59 am
[Link] |
Sutvėrimai, arba pavasarinis paaštrėjimas
Megadonas, Kolosas, Vorlas
Tvariniai senųjų dienų
Sūnūs didžiosios bedugnės
Titanai tamsos ir riksmų
Čiuptuvai ir iltys
Ciklopiški žvilgsniai
Aštriausi nagai ir gleivėta oda
Jie brenda iš jūros ir skaldo pakrantes
Jie eina, jie ieško
Ko ieško - suras
Cypimas, ošimas, grumėjimas, ūksmas
Chaoso simfonijos jųjų kalba
Jie naršo po sielas, naršo po protus
Jie ieško kažko, kas - dienų pradžioje
Megadonas, Kolosas, Vorlas
Tvariniai senųjų dienų
Taip kyla titanai, prakeikimo nešėjai
Taip kyla sargai pabaigos pelenų
|
|
03:14 pm
[Link] |
Gera daryti gerus darbus
Jiedu susitiko ant jūros kranto. Buvo viena iš tų dienų, kuomet nepučia nė menkiausias vėjelis, ir saulės nutviekstas pasaulis panašus į nuotrauką.
- Dėde, kas tu toks? - koja braižydamas sudrėkusį smėlį paklausė berniukas.
- Aš - senis, - atsakė senis ir kiek pagalvojęs pridūrė: - Smiltelė ant ošiančios jūros kranto.
- Kaip įdomu, - berniukas nusišypsojo. – O kuri smiltelė konkrečiai?
- Viena iš tų, kurios prilipusios prie tavo pėdų.
- Kaip keista. Vadinasi, dabar aš jus mindau?
- Vadinasi, mindai.
- Jums turbūt labai skauda?
- Niekis. Tuojau praeis.
- Tikrai?
- Taip, - liūdnai šypsodamasis linktelėjo senis. – Skausmas išnyks, kai tik užsimosi savuoju žaisliuku.
- Tuomet... tuomet aš noriu, kad jums nebeskaudėtų.
Berniukas užsimojo, kažkas žybtelėjo saulėje, ir senio nebeliko – tik smėlio krūvelė, kurią greitai išnešiojo iš kažkur atsiradęs vėjas.
Pasiramsčiuodamas dalgiu, berniukas nužingsniavo pakrante. Vis dėlto, kaip gera daryti gerus darbus.
|
|
10:02 pm
[Link] |
Pavasario grožybės
Daugybė nuotraukyčių po "katu".
|
|
10:34 pm
[Link] |
:p
Daržely spindinčiam
Pasakų šalies
Užaugo rožė
Nuostabi išties
ies mies bies
|
|
12:32 am
[Link] |
Ilgesio mantros
Prisitraukiu, bučiuoju ir glostau
Žiūriu į tokias mielas akis
Per naktį nesudedu bluosto
Kaip išsaugoti? Kaip? Kas pasakys?
---
Meilė - tai kūnas ir kraujas
Meilė - šviesus ilgesys
Meilė, kai pjauna ir skauda
Meilė - aksomo pritvinkęs drugys
---
Kai ją regiu, norisi liesti
Šnabždėti švenčiausias sakmes
Ir juoktis, ir verkti, ir šviesti
Pateisinti norus, svajas
---
Kalnai
Snieguotos viršūnės
Ir vėjas
Matau figūrėlę toli
Ji eina
Aš jos nepavysiu
Ji eina
Ji man per toli
|
|
01:36 am
[Link] |
Titulinis naujo JUDAS PRIEST albumo gabalas. Muzika, kuri panardina ne į svajas, bet į tornado centrą. Heavy metal all the way!
|
|
05:44 pm
[Link] |
Dar vienas žiupsnelis muzikos, kuri gydo
Vaizdas ekrane nesvarbus. Svarbi pati muzika. Jei neįsikertat į jos 'jėgiškumą', klausykit kelis kartus iš eilės. Labai tokia svajingai liūdna daina. Man labai labai patinka. :(
|
[<< Previous 20 entries] |
![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
azas's journal